Rašyk
Eilės (73322)
Fantastika (2192)
Esė (1496)
Proza (10356)
Vaikams (2516)
Slam (49)
English (1109)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Senos apkerpėjusios vyšnios kaimą supo lyg siena. Jų šakos buvo tirštai aplipusios žiedais, nors jauną žolę aplink medžius jau storai klojo baltutėlis kilimas. Stebėdami nesibaigiantį žydėjimą  prašalaičiai įžengė pro vartus ir iškart pajuto patekę į kitokią vietą.  Ore tirštai lyg migla sklandė vyšnių žiedlapiai. Švelniai it vanduo glostydami odą jie sukdamiesi lėtai sklido aplink einančiuosius. Tai buvo lyg šydas, saugantis nuo pašalinių akių. Keliauninkai negalėjo pamatyti toliau kaip per tris sieksnius, nors juodaskverniai jojo drąsiai, nebijodami, kad gali su kuo nors susidurti. Staiga kelio vyduryje iš žiedlapių rūko išniro moteris raudona suknele. Sargybiniai nieko netardami pasitraukė į pakraštį, o Norbertas ir Kvinas sustojo kaip įbesti. Tik Rufijui stumtelėjus jie sugebėjo pajudėti iš vietos. Moteris šyptelėjo ir nežymiai linktelėjusi vadui nužingsniavo toliau.
- Po galais... – nutęsė Norbertas.
    Jis lyg apsvaigęs sunkiai pėdino šalia ne ką geriau atrodančio Kvino. Draugas visai nesidrovėdamas garsiai leptelėjo:
- Ji gražiausia mano kada nors matyta moteris!
    Ceresa kreivai į juos pasižiūrėjo ir nesusilaikiusi pradėjo kikenti.
- Ji lyg iš pasakos... Kaip princesė... – vapėjo Norbertas.
- Ne, ji nuostabesnė už princesę...
- Daug nuostabesnė...
- Viskas. Liaukitės. Nebegaliu klausyti! – tarė Ceresa vos valdydama juoką.
- Nagi! Nustokit pagaliau! - susierzino ji po kiek laiko jiems vis dar kalbant nesąmones.
    Ir vėl nesulaukusi jokios reakcijos, moteris suprato, kad tai ne pokštas. Vyrai atrodė nesveikai. Jų akys lyg stiklinės neregėjo nieko aplink, o balsai bangavo kaip apsvaigusių nuo stipraus vyno. Kvinas ir Norbertas buvo tarsi užvaldyti moters raudona suknele grožio.
- Kas jums atsitiko? Ar girdit?! – Ceresa papurtė vieną už peties.
- Jie neatsilieps dar bent penkias minutes.
    Moteris krūptelėjo staigiai atsisukdama. Žemas Rufijaus balsas išgąsdino ją.
- Ką? – ištarė. – Kaip? Kodėl?
- Panelė Semaja juos šiek tiek apkerėjo...
- Turite galvoje – grožiu?
- Panašiai... – sargybos vadas nusuko veidą į kitą pusę nenorėdamas sulaukti daugiau klausimų, kuriuos ruošėsi užduoti Ceresa.
    „Kažin kodėl man tai pradeda nebepatikti“ – pagalvojo moteris bandydama įžvelgti kur link jie eina. Tačiau viską slepianti migla tik dar labiau sutirštėjo. Be to ji, regis, slopino ir garsus. Iš tylos išsiskyrė tik kartu esančių žirgų kanopų dunksėjimą į grindinį.
    Staiga Ceresa pasijuto dar blogiau nei girioje, kur ją supo aukšti medžiai. Visu kūnu kaip baugi šmėkla nuvilnijo siaubas. „Rufijus mus apgavo, “ – nusprendė moteris, jausdama kaip nuo šios minties pašiurpsta oda. – „Tai spąstai. Jis mus atviliojo į spąstus, o mes, kvailiai, net nepastebėjome! “
    Kol Ceresa mintyse keikė savo kvailumą, jie prijartėjo prie kaimo viduryje stovinčio pastato. Gerai įžiūrėti trugdė rūkas, bet buvo aišku, kad namas gerokai didesnis už kitus, matytus einant gatvės pakraščiu. Platesnis ir aukštesnis jis galėjo priklausyti šį kaimą valdantiems žmonėms. Tačiau kas tai per pastatas, kodėl čia juos atvedė ir, apskritai, kas čia per gyvenvietė - nei vienas iš keliauninkų nežinojo.
- Panele Ceresa, lipkite žemyn, - paragino Rufijus sustabdęs žirgą.
    Padariusi kaip liepiama, moteris nusekė paskui kaimo sargybinius, kurie pririšo savo arklius prie tvoros ir nužingsniavę takeliu sustojo ties laiptais.  Tik vadas Rufijus nuskubėjo tiesiai prie durų ir šiek tiek jas pravėręs nėrė į vidų. 
- Noriu pakalbėti su Vyriausiąja, - įsakmiai tarė jis per didžiulį kambarį atžingsniuojančiam jaunuoliui.
- Dabar ji užsiėmusi, pone, - šaltai atsakė šis. 
- Pasakyk, kad tai svarbu!
- Man liepta jos netrugdyti.
- Aš sargybos vadas! Noriu tuojpat pasimatyti su Vyriausiąja!
- Bet...
- Tučtuojau! - užriko įsiutęs Rufijus
    Išsigandęs baisaus riksmo jaunuolis vis dėlto nuskuodė atgal.
    Įįsiutęs Rufijus liko stovėti šalia dideliu ratu sustatytų kėdžių. Tamsaus medžio, aptrauktos minkštais audeklais ir su aukštose atkaltėse ažūriškai išpjaustytais žiedais jos priminė sostus. Už šio rato į skirtingas puses kilo platūs laiptai, kuriais leidosi Vyriausioji.
- Rufijau, - tarė ji artėdama prie vado, - kodėl laidai gerklę mano namuose?
- Atleiskit, ponia. Pamaniau, kad jūs turėtumėt...
- Ar tau nekilo mintis, jog aš visa tai jau žinau?
    Vyras trumpam sutriko.
- Siena be leidimo peržengta pirmąkart, nepagalvojau, kad...
    Moteris nutildė jį rankos mostu.
- Tiek to, pasielgei teisingai atvesdamas prašalaičius čia, - tarė ji ir žengė prie įšėjimo net nesiruošdama aplenkti priešais stovintį Rufijų.  Tačiau vos vyriausiąjai pajudėjus vadas pasitraukė į šoną, o tada staigiai apsisuko ir nuskubėjo atverti sunkių, kaustytų durų.
2009-07-31 00:52
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-29 21:22
Nuar
techniškai tikrai gerai atliktas darbas: dialogai įtikinami ir atlieka įvairiapusišką funkciją - tiek leidžia charakterizuoti veikėjus, tiek atskiria siužeto pasakojimo autorės lūpomis dalis. Yra įdomus ir įtraukiantys. jei jau mokama rašyti, lieka antra svarbi kliūtis, kurią būtina peržengti - siužeto originalumas. teisingai pastebėjo kiti komentatoriai, kad originalumo mažoka. Kadangi kūrinys toliau nebuvo čia tęsiamas, nieko negalima pasakyti ar tai vis tik originalus darbas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-04 12:03
Aeron
Man patiko, tik gal geriau dėk didesnius gabaliukus? Intriga vis dar yra.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-08-03 09:41
St Sebastianas
Na, kiti komentatoriai jau susakė praktiškai viską, ką galėčiau leptelėti... Pridursiu tik tiek, kad pradžia man sukėlė mintis, kad keliautojai turėtų įkvėpti ir springti žiedlapiais.:] Šios minties atsikratyti nepavyko.
O šiaip prie personažų padirbėti reikia rimtai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 12:32
Tilitė


Įvykiai keistai nenatūralūs, veikėjų reakcijos – irgi.
Praeitoje dalyje ėjo ėjo, šioje vėl eina eina... Ak, pagaliau atėjo :)

Daug įdomių detalių (žiedlapiai, moteris raudona suknele), tačiau pro jas prabėgi paskubomis, tarsi čia nieko keista, ir todėl nesukuri paslapties, intrigos, nors galėtum. O vietoj to išsamiai aprašinėji nereikšmingus, nuobodžius pokalbius.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 10:10
Dvasių Vedlė
Per mažaiii, reikėtų daugiau:) Tiesa, intrigos mažiau nei pirmoje dalyje, bet turbūt reik didelių gabumų, kad į tokį mažulytį gabaliuką įtalpintum itin gerą jauką skaitytojui:)

Visas tas ėjimas per kaimą man pasirodė keistas, gal dirbtinas. Keliautojai susidūrė su kažkuo, kuo nesupranta, tačiau aš visiškai nejaučiau nei jų nuostabos, nei kažkokios baimės. Galų gale, juk jiems tas visiškai nauja, jie nesupranta kodėl vyšnių žiedlapiai skraido ore, tai kodėl nė vienas nesugalvojo to paklausti? Na, atsakymo gal ir nebūtų sulaukę, bet aš tikrai pabandyčiau pasidomėt būdama jų vietoje:)

- Dabar ji užsiėmusi, pone, - šaltai atsakė šis. 
<...>
Išsigandęs baisaus riksmo jaunuolis vis dėlto nuskuodė atgal.
Jei jau jaunuolis pradėjo šaltai, tai ir reikėjo baigti šaltai. Dabar vadas kiek pasidraskė, ir jis išsigando. Galų gale, jis gi Vyriausiosios tarnas/liokajus/padėjėjas, kad ir kas bebūtų, man peršasi mintis, kad tuose namuose (būtent tuose namuose) jis turi turėti daugiau teisių nei kiti, kad ir apsaugos vadas. Visgi ten juk Vyriausiosios aplinka, jos teritorija.
Žinoma, tai nebūtinai turi būt tiesa:)

Tai tiek.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 09:34
Aurimaz
Jų šakos buvo tirštai aplipusios žiedais, nors jauną žolę aplink medžius jau storai klojo baltutėlis kilimas. - jeigu žemės nebūtų kloję žiedai, suprask, vyšnios negalėtų būti baltos, ar ne? Priažastys ir pasekmės nelogiškos.

Jeigu žiedlapių migla buvo tokia tanki (trys sieksniai - tai čia beveik keturi metrai), tai keliautojams ant galvų turėjo nubyrėti po kibirą to gero. Nepatogumai dėl sankaupų. Nebent tie žiedlapiai ne krito, o pleveno ore.

trugdė -> truk

Padariusi kaip liepiama, moteris nusekė paskui kaimo sargybinius, kurie pririšo savo arklius prie tvoros ir nužingsniavę takeliu sustojo ties laiptais. - labai gremėzdiškas sakinys. Arklių rišimą galima buvo nukelti į prieš tai buvusį sakinį, o čia palikti sekimą iš paskos. Nes tai truputį vienas kitą rėžiantys įvykiai nuoseklumo srityje.

- Noriu pakalbėti su Vyriausiąja, - įsakmiai tarė jis per didžiulį kambarį atžingsniuojančiam jaunuoliui.
Kambario aprašymą rekomenduočiau talpinti atskirai, arba įvesti subtiliau, nes vėlgi - labai grubus intarpas.

Jaunuolio ir Rufijaus dialogas idiotiškas. Galima pagalvoti, kad jaunuolis nežino, kad Rufijus - sargybos vadas ir šiam nuolat reikia tą įrodinėti. Taip pat toks įspūdis, kad jeigu jau vyriausioji žino, kad siena buvo peržengta, tai visi turi žinoti, jog ji žino ir jos netrukdyti. Ties tuo dialogu visi Deiro žmonės tampa panašiais į liliputus iš Guliverio kelionių. Jie ten irgi dėl niekų gerkles plėšė, nulis savigarbos ir vienas kito supratimo.

Autorei pirma reikėtų įsivaizduoti, kokios ji nori tos tautos - karštakošių, ar visgi save gerbiančių žmonių. Nes vienur jie vienokie, kitur - jau kitokie. Be to, sargybos vadas leidžia sau, lyg mažam vaikui, įsiusti ant pašnekovo visų akivaizdoje.

Žodžiu, kol kas apsakyme tokie akcentai - keistas miškas, laukymė, sargyba, vyšnios, barnis dėl nieko ir visažinė valdytoja, kuri galvoja, kad visi turi žinoti tai, ką ji žino.
Kur intriga?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 09:24
Kitkutis
Tia pantatstika, pantatstika vitsai neturi logikots, pet jei paratsai ją logitskai, tai gali prakitsti kaip uz tikrą. Vits geriau nei praeita ir nueita.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2009-07-31 01:32
Valkas
Gerai. Aprašymai spalvingi, atlikti su jausmu ir skoniu, dialogai irgi visai nieko, ir net klaidelių,  buvusių praeitoj daly nepasitaiko. Gal todėl, kad ši trumpa.
Tiek to, už tokią striuką buką nuograužą parašysim keturis - visgi geriau nei praeita.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą