sielvarto upeliūkščiais

raudonis lupasi nuo plytgalių,
kaip mintys lupasi prieš pilnatį,
ir „į sveikatą“ tart neišgaliu,
nes jau per silpnas taurę kilstelėt.
guliu. akis į akį su naktim,
skrandis į skrandį su kaimynu,
žvaigždėtą indą, moterie, pripilk
baltos kaip sąžinė degtinės.

taikos balandžiai skrido į karus,
o parnešė tik milines skylėtas.
lietus užpilo kritusių kapus –
jų skaičiai prasukti ruletėje.