2009 06 32
Išsirita
žiedas,
tik paskui vaisius,
Gimsta motina,
tik po to vaikas.
Visas atžalas
sodininkas nupjaustė,
Visus žiedus iš moterų
gremžtukais
Ištraukė. Žmonijos
nesmerkčiau,
Nes pats nuodėmėm
mintu, bet,
Kai kurios per
didelės išrodo.
Kaip uolos,
kurias sprogdindavo
Dinamitu, kad pasijudintu,
kad Išklibėtų. Tokios
milžiniškos, kad
Sudrebintų Sodomą.
Mes žudome, Nors
mūsų buvo pasigailėta.
Prievarta meilė nuvysta,
O aš nuriedu, nes rožės
Žiedlapius mirko kraujas,
Kuris ne pirmasis,
Nors vandeniu
Virto, tik
Vėliau
Neatrastu
Pasauliu.
Dieną mėnulis,
o naktį
Tamsus debesis,
kaip sudrebinti sielą?
Kad palūžtų žvėris –
tas tūnantis prieblandoj,
nepaveldime blogio,
tik be jo nepažintume
gėrio.
Nusiritu krimstelta lūpa,
Vėliau ugnimi, kad užpildytų
Tuštumą.