Aš viską išgalvojau.
Iš nebūtų dalykų
Gražiausią rudens vakarą sukūriau.
Nerūpestingi tavo žodžiai –
Mano pilies svajonių pamatai.
Ir sėdžiu toj pily įkalinta:
Pro vieną langą –
Tekilos ritualas vidury gegužio,
Pro kitą –
Balkūnų sodo rūgštūs obuoliai.
Pro trečią –
Šienu prakvipusi diena prie Metelio.
O pro ketvirtą langą –
Parkelis šlapias miesto pakrašty.
Ir viskas?
Tiesa, virš pilies bokšto
Miglotos tavo mintys debesimi pavirtę...
O aš tam bokšte eilėraščius rašau.
Nusikaltau.
Nebuvo nieko.
Aš viską išgalvojau.