Tai tik oras pernykščio rudens
Šiandien viskas vienodai taip dvokia
Ir smala ant gatvės liemens ir ant bato praeivio mauroto.
Ir lietus panašus taip į mus, į tave, į mane ir į jūsų
Veido mimikos formų slenksčius, laiko tėkmės apribotus.
Galbūt dar ir medžiai kiti, o gal kruviną žygį suruošę dangaus atelje.
O ant žemės taip gailiai tylu tik lietus kažko mirdamas švokščia.