Kad būtum

Tu išmokai gyvent su bepročiais
Bet kiekvienam savas akmuo
Neprisimeni nieko
                       kad būtum

Meldiesi Osiriui*
                       kad būtum

Iš preities išnyra mylimūjų veidai
                       kaip paveikslai klaikiuose rėmuose
Nes tie, kurie mylėjo Tave
                       amžiams pasmerkti nebūti

O Mes išsiskyrėme pavasrį
Tik, kuris iš Mūsų nemylėjom?
                       ar Tu?...
                               ar Aš?...

Įrėmintas būtajam laike
Mūsų paveikslas pamažu blanksta.

Aš niekada neišmoksiu gyvent su bepročiais



* Senovės Egipto tikėjime Osiris požemių karalius.