Mamai

Tu pasitraukei iš gyvenimo,
Kurio pati palikti nenorėjai... - - -

Dabar pabusiu aš namie viena,
O vietoj tavo juoko skambės kraupi tyla. -
Kur žvelgė tavo akys, dabar bus vienuma... -
Pabudus naktį šauksiu vėl ir vėl tave,
Tačiau mane paguosti ateis tiktai tyla. -
Norėčiau apkabint tave, bet kaip dabar suvokti
„Tavęs jau nebėra! „

Veidu ašara po ašaros riedės,
O skausmas širdyje tik dar labiau didės...