Paukščiai pavasarį žaidžia, išdykauja, slepiasi vienas nuo kito, ieško. Tai jų žaidimai.Žinau, ne visada ir ne kiekvieną džiugina pavasaris, bet aš viską nustūmiau šalin ir pabandžiau pasidžiaugti.To linkiu visiems.
Jo, čia mane skatina pafilosofuoti. Eilėraštis tai geras, jau to net neberašau. Visi jūsų geri. Aš va labiau apie mintį. Smagu, teisingai, kai žydi žiedai. Ir reikia džiaugtis. Bet kai žmogui sopa širdelę, tai jam ir atrodo, kad tie žiedai žydi ne jam. Taigi, pavasaris man atrodo kaip ir ruduo. Tiek pakerėt, tiek nužudyt savo melancholiškumu gali. Gražu.