Iš didelio rašto išeinama iš krašto.
Raštas ne didelis, taigi ir kraštas neperžengtas. Labai gerai, bet nuoširdžiai - nesupratau apie ką. Apie laiko tėkmę? Ar apie tai, kad mūsų nieks nepagiria ir neliaupsina? Jei apie tai, tai nafik tie liaupsai. Rašykit.
Vakar buvau atėjusi komentuoti šio eilėraščio, ir dabar džiaugiuosi, kad tada nieko neparašiau. Nes perskaičiau šiandieninį eilėraštį ir atlyžau.
Bet vis viena, jei štai šį darbą būtų parašęs koks negirdėtas nematytas žmogelis, jaunutis pavyzdžiui, visi sakytų : pieva, be ritmo, re rimo, be temos, toks visiškai vidutinis.
O dabar, kai Danutė jau pagarsėjusi savo eilėmis, tai tik liaupsinat visi... Nesupykit, bet man Jūsų pats gražiausias eilėraštis vis tiek yra Jūreivis. Kiti dar neprilygo jam. Patikėkite, skaičiau daugelį.
Sėkmės :-)
Labai taikliai ir teisingai pasakyta. Vieni, gyvenimo išbandymų nepatiriantys taip visą gyvenimą ir lieka vaikais, tuo tarpu kiti, prispausti bėdų, greit užauga ir susiduria su atsakomybe:)