(žymiai pianistei dar ir kaimynei)
Kvepiančių sanpaulijų hibridas
Ant palangės
(Tokių seniai jau nebėra)
O spintoje
(Irgi ne šiaip sau)
Mažyčiai rozmarino muilo gabaliukai
Per vidurį - stalelis apvalus
Su staltiese tamsiai raudona
Pasiansui
(Kantrybei ar vienatvei prijaukinti?)
Rytais tylioj gatvelėj - reveransas
Beveik grakštus
(Juk nuo septintojo kalnelio jau žiūrėjo)
Tuomet - tyliai į ausį
Kad paslaptis graži išliktų –
Šimtas vienuoliktam takte
Fa diez, ne fa juk (Mendelsono!) turi būti
Taip taip – fa diez, ne fa
(Žiūrėk tu man – girdėdavo per sieną!)
Gal arbatos?
Ant to paties stalelio
Lėtoji ceremonija
Iš antikvarinio Paryžiaus porceliano
Žalioji arbata su citrina
Ir kvepiančiais imbiero meduoliukais
Dar tada
Tada...
Dabar kiekvienąsyk prieš eidama į sceną
Užsimerkiu ir ...
Sanpaulijų ir rozmarino kvapas
Stalelis pasiansui
Porcelianas ir...
Fa diez, ne fa
Fa diez...
I.D.
2003, rugsėjis