prikelti

Prikelti žodį, o po to
vėlyvą vakarą užrišti,
vėlyvą metą slinkti tyliai,
kad niekas niekur nesurastų.

Tiek miego pagalvių ant tako -
berods prigultum tyliai tyliai,
o šitos naktys šaltos blakės
ropotų į tave nebyliai.

O šitos properšos skylėtos
su pustuščiais dangaus vagonais
bildėtų valsą lėtą, lėtą
ir kristų ašarų karoliai -

Į mano, tavo, mūsų delnus, dirvą,
kuri pavasariu korėtu
atgimus keltusi iš lėto 
ir gaustų himną nuodėmingą...