Velykų pasaka

Tamsi naktis, labai vėlu,
Sapnus jau žmonės audžia,
Tik pamiškėj, ten po klevu,
Dar žiburys nesnaudžia.

Po tuo klevu šimtamečiu
Senos Velykės gryčia...
Kai praėjau sapnų keliu,
Tai užsukau netyčia.

Pro langą žvilgt ir pamačiau:
Prie židinio prisėdus,
Velykė dažė margučius
Su zuikiais ir pelėdom.

Linksmai darbavosi visi,
Žiūrėjau pakerėta,
Aukšta kiaušinių rietuvė
Primargintų pridėta.

Paukščiukai, rūtos ir žalčiai,
Driežiukai, medžiai, gėlės,
Žvaigždutės, saulės spinduliai...
Tai - turtas Žemynėlės.

Kvepėjo vaškas ir dažai
Iš pievų ir iš miško,
Gražiom vaivorykštės spalvom
Jie kiaušinius aptiško.

O paryčiais margučiai tik
Rid rid per tavo stalą.
Velykė eina, pasitik!
Lai bus širdelėj gera.