esamasis metų laikas

kuomet tavo moteris imasi
šluotos prisimeni pasakas
raganų puotas burtų siautulį
mažųjų orlėkių akrobatiką
pilnaties fone stebimą nuo
kalno viršūnės pvz šatrijos

mintys nukrypsta nuo etnoso
nūdienos linkui juk ir valstiečiai
turi savo šatriją o dar taviškės ir
šluotos tandemas suponuoja
būsimą tvarką anaiptol teisngumą

nes visą laiką pakelk kojas šluotai
iš kelio tad lieka savigyna tremtis
ir meškerė užmauk užmesk
pakirsk ištrauk jokių burtų ir
taip daug kartų paskui

saulėgrįža atgal į tvarką
parnešant žuvį alkstantiems
ir būtinai pakeliui žibučių tada
šluotos būna taikios ir ant žuvų
nepyksta nes pagaliau

pavasaris