skubus apie silviją

o aš žvelgiu į silviją
ta pati šypsena
mįslingai primerktos
padūmavusios akys
nežinau kur žiūrėti
tiek daug panašumų
mieloji mano
šviesele po liežuviu
pro tavo lūpas veržiasi
sukąstų žodžių uodegėlės
ir aš dažnai regiu tavo krūtis
du blausius žibintus
savo kaukolės prieblandoje
esu ten mums įrengusi
tokį jaukų kampelį
iš kraujo ir priebalsių
nes šitam buvimui
balsės tereiškia
dejonę ir prieglaudą