Skiriu tau bokšte pasimatymą.
Atleisk, jei būsim ne vienui vieni,
Bet nuo ištiesto delno skris ir tūps
Kaip žvirbliai debesys smėlėtoj pakelėj.
Sulėks į vakarą pasipliuškenti antys,
Plaukys po tiltais ne po vieną - dviese.
Ir sems jau pėdas drėgnas, šiltas jausmas,
Kai pasistiebsime įžiebti bokšte jaukią šviesą.
Ir jaukiai dvelks iš tolo nemiga ir arbata,
Tik nežinau, ar tolių kvapą gosliai uosiu.
Skiriu tau pasimatymą virš žemės, prie dangaus,
Kur iš tavų delnų aš lesiu ir giedosiu.