Ir vėl bemiegės naktys,
Pasislėpė šėšėlyje sapnai.
Ir ten nuskendo lyg piratai,
Nerado kelio jų laivai.
Kas man tos naktys be sapnų,
Kurių kaskart aš taip geidžiu?
Tikiuos jie dar sugrįš laivu,
Kuris vaikystej plukdė marguoju keliu.
Ir slenka laikas naktyje,
Lėčiau nei gėsos sekundė.
Jaučiu kaip viltys gęsta manyje,
Nes skverbias jau pro langą saulė.
Ir vėl keliuosi, kaip kiekvieną ryt,
Nuryju šviesų saulės gurkšnį,
Žinau, kad vėl iš naujo teks bandyt
Statyti manąjį svjų pasaulį.