Atbėgsiu...
Pavargusias kojas
mazgosiu,
kutens jas švelnutė banga.
Rieškučiom vandenį semsiu,
šauksiu, aš čia...
Mažytė upelės bangelė
prigludus prie kojų kuždės,
bėgu į kelią platų, vingiuotą
pagirdyt naujos paslapties.
Liks pėdos įmintos,
drėgnam upės dugne.
Kelias vingiuotas, dulkėtas
gal pakvies – eime...
2009-04-20 23:34
Švelnus, bet neužkabina, šimtai tokių. 4
2009-04-18 19:43
Konkursinis įvertinimas: 5
2009-04-17 15:15
Švelniukas toks, pagavus minties žarijai ***4
2009-04-17 09:17
nežinau...3
2009-03-21 20:31
ir aš čia
2009-03-21 18:46
Toks svarstymų tema užkrečiantis eilius: kuriuo keliu pasukt, jei vėjai staugia keturi.
Ant filosofinio pamato suręstas, tik nepasijutus skurdžiumi, oba-ba-oba-ba krizės metą, visas paslaptis paviešinsim.
Čia taipogi filosofinėn srovėn murkteliu.
2009-03-21 16:43
yra stebuklingų vietų, kitos grožį uždengia... visuma - gražu ir patiko:)
2009-03-21 12:55
Gražu :)
2009-03-21 12:52
Gana paprastas, yra girdėtų vietų, kažko pritrūko, iškalbos, minties išraiškos gal...
2009-03-21 10:35
Gal ir neblogas. Bet ne vienodai geras. Kaikuriose vietose tiesiog gražu, atrodo meistras rašė, o kitur pritrūksta ūpo, minčių, ar jėgų. Ir tempia žemyn, kas gera. Et. Bet neblogai Sėkmės rašant