I
Trys minutės nusigvelbia tylą
Atsiraito gėlėtas rankoves,
Mano mintys prabėgdamos dyla
Ėjimus visus atkartoja, -
Atkartoja dainą be priedainio
Kai kruopščiai suderintos stygos
Įsitempia bet garsas prabėga -
Už minučių trijų nusirita.
Iš minčių mano gėlės prasikala,
Iš akligatvių, skersgatvių - prietemos
Ir lankai vis labiau išsitiesusius,
Vis labiau matytus ir žinomus
Miestus tokius dulkėtus ir pilkus,
Nužydėjusias parkuos alyvas
Visiškai kvailai išsidėsčiusius
Taip tvirtai kasnakt užrakinamus.
Ir bandai tu atsekti tuos pėdsakus,
Ir tyli nesulaukęs ėjimo,
Ir matai kaip šaligatviu pėdina
Trys minutės ir visuomet be grimo.
II
Išeinu ar lieku apsispręski.
Taip nekintanti laiko konstanta
Tampa kintačiu praviru langu -
Palieku po kilimu raktą.
Ir taip laikas iš mūsų išbėga
Kartais žaidžiant dviese slėpynes
Kartais svyrant žole šalikėlėj
Aš tikiu ir netikiu –tyliu.
Taip krumplius į dienas nusitrinu
Atrakinti bandydama skrynią
Ir krumpliaračiais rieda nuvargusios
Visos visos kartu ir sudyla.
Taip ir tirpsta dienos vaškinės
Aš rašau - pasibaigia grafitas
Tu skaitai ir akys nusirita
Aukso pasagos į asfaltą kabinas
Ir jos išlaša dienai užmerkiant
Vieną akį ir šaltį įstrigdant,
Ir tu užveri suodiną sklendę
Netyčiom tavo raktas iškrinta
Iš kišenės kiauros ir sudilusios
Popieriniu, o galbūt pramanytu
Taip eilinį pavasario kartą
Aš ir vėl drugeliu išsiritu.