Žinai, aš sutikau pavasarį,
Pirmosiom gėlėm padabintą.
Džiugesį nešė lyg pasaka
Žmogui, žiemos nukankintam.
Paukštis, padangių keliautojas -
Šis sparnų neturėjo.
Visgi skrajojo laimingas,
Mintyse pagaudamas vėją.
Bundantis pumpuras laisvės
Spindinčio šalčio nebijo,
Jaučia - istrūks iš sugniaužto
Kumščio, kuris jį prarijo.
Kaustantis nerimo sniegas
Saulės pakirstas nuvirsta,
Baltosios žemės laikas
Smėliu pro pirštus ištirpsta.
Ateina pavasaris keliantis,
Kely nesimėtantis pėdom.
Nebūk tas vartus uždarantis -
Įleisk, nekainuoja tai nieko.