pakirdo rytą
taip ir neįsnūdęs
mat visą naktį
braižėsi balsai lemtingi
nesusiprato kur
palėpėj
galvoje ar sieloj
iš drėgno patalo
kaip feniksas pakilęs
aptiko priešakį išpurpurėjusi
ir gėdos šios
(bent šitaip pats regėjo)
niekaip delnais suimt
ir prisidengti būdo neįmatė
rašyt minties jis niekad neturėjo
mat buvo įtikėjęs
kad jam iš aukštėliau
gyvenimas suteiktas
dievą dirbti
nedrožęs ir nerašęs
išsekęs iškamuotas
nuolankiai vėl
giliau įmigti stengės
* parašyta puodukui gauti