Žiūrėk, mielas vaike, į viską pro pirštus,
Dėl krizės nevaikštom, nes taupom batus.
Pavasariai dvokia išmatom tirpstant,
O tu man šypsaisi, -žiemos nebebus.
Mes džaiugiamės tyliai, liūdni optimistai,
Ir veidrodžius sielų nukreipę žemyn,
Nejudinam rankų, tarpupirščiais sklystam,
Sugėrę realybę, pavirstam viltim.
Nebėk, mielas vaike, mes laisve dar tikim,
Tik retkarčiais mėgstam pažaisti karus.
Jau greitai pasensim ir būsim praplikę,
Tuomet, mielas vaike, tu žaisi už mus.