lengvas haliuciogenas

2009 03 02

… suaugęs (nuolat primena)
Trinu delnus – vyriškus jau
... šiluma nuvilnija per kūną purslais,
Toks jausmas buvo pasitikęs senai..

Tik, kai žvelgdavau virš akių prisidėjęs
Delniuką į tolstančią nuo manęs jūrą
(jei būčiau žvelgęs į upę, manau,
Niekas nepasikeistų)
Juk vabalas – kiekvieną smilgą sutinka, kaip iššūkį.

/Aš tręšdavau kiekvieną vakarą vaivorykštėm,
Kad rytą nepabusčiau panašus, toks kaip visi jie,
Kurie paliko spalvas ir sutūpė į lovas po du.

... suaugęs... ir pirštais braukia per uostų popierių
Uodžiu orą – kvepia duona, vėliau pajuntu nelimpantį miegą.
Suklumpu ties akių žiburėliais – pakelėse tylomis gurkšnojama
Liepžiedžių arbata. Guliu ant pilvo ir klausau muzikos –
Virtusios bitėmis, sumaišytas su sapnais imu ropštis
Į nesibaigiantį medžio šešėlį, iš kurio ištrūksta dvasia .
Prisidengdamas prieblanda, keliauju į tavo
Pradžią patvinusią pienu, kurioje nebereikia
Visų požymiu, kuriais rodytum, jog suaugau.

Ačiū