(Iš ciklo apie raganas)
Keliauja ežiukas per mišką,
Kuprinė ir dailūs bateliai,
Spygliukuose rasos dar tviska,
Baltučiai voratinkliai velias.
Jį pasiuntė senė ežienė
Į mišką ruduokių pririnkti,
Pasakė: ‚Išvirsiu šiandieną
Grybienės, galėsi vaišintis. “
Ir dairos Spygliukas pakrūmėm,
Štai lepšis, paspyrė jį koja,
Pumpotaukšliui dūmą padūmė,
Linksmutis tolyn strakalioja.
Kur eglės nubėga į raistą,
Ruduokių ten guotais pridygę.
Ežiukas sušyla, sukaista,
Pintinė išpampsta nuo grybų.
Pamato mažylis išdykęs
Kažkas dar šmėžuoja bruknyne,
Pintinę padėjo su grybais
Ir stebis, akis išsroginęs.
Bet akys kažko nesupranta,
Boluoja lyg ūmėdžių pėdos,
Smalsiukas nustėręs, šį kartą
Lapeliai kažkokie ten mėtos.
Ežiukas pūškuoja ir renka,
Po pažastim kiša suradęs,
Surinko, įskaudo net ranką,
Prisėdęs, skaityti juos žada.
Suskambo kuprinėj dryžuotoj
Skardus mobilusis Spygliuko:
- Sūneli, jau laikas! Ar tuoj tu?
Sugrįžki greičiau, neužtruki!
Lapus į kuprinę sukišęs,
Tiek to, juos vėliau paskaitysiąs,
Pačiupo pintinę su grybais,
Takelis namučio jau tiesias.
Mamytė sutiko sūnelį,
Paglostė kailiuką spygliuotą,
Už rudmėsių pilną krepšelį
Saldžiausią butuką jam duoda.
Po valandos jau vakarienė
Ant stalo skaniausia garuoja,
Pavalgo to gero šeimyna,
Paskui dar ilgai vakaroja.
Senukas ežys vyžas pina,
Senoji krebždena megztinį,
O mažas Spygliukas atminęs
Ištraukia lapus iš kuprinės.
Paseilėja pirštą ir deda,
Nuo pirmo pradėjo skaičiuoti,
Sudėjo, nedaug pasigedo,
Keli dar labai subjauroti.
Pabandė skaityti, o, Kryžiau!
Čia - burtai, grėsmingi ir klaikūs.
Pašiurpo spygliukai jam dryžiais,
Rankytės lapus vos išlaiko.
Sukruto ežiukų šeimyna,
Stebuklų dar tokių nematę,
Sūnelis Spygliukas bruknyne
Tą raganos knygą surado.
Prisiminė jie nutikimą,
Juk zuikis gandus išnešiojo.
Spygliuką net šiurpas jau ima,
Gal ragana šluota grūmoja?
Tėveliai ramina mažylį,
Bučiuodami guldo lovytėn,
Knygelę jie deda lentynon,
Ryte pabandys paskaityti.
Nurimsta ežiukų trobelė,
Jau baimės sapnan nuvarytos,
Tik vakaras sutemom želia.
Išauš protingesnis gal rytas?