ką gi. įdomumo dėlei, dar kartą apie mano silkių kibirėlį
sakau
dvasingai pakalbėkim.
kaip silkė byranti tarp pirštų
kaip basos silkės pėdos smėlį
atšalus arbata ir silkė net šičia išlenda man vėlei
akim pamerkia šyptelna sudėjus lūpas seksy taip
jei klausi kaip, tai žėk, va šitaip, rodau
ne silkė stačiai čia o blogis, nuodas
ir čia ne aš, o tu mane suėdei
man atrodo
dabar finalas
šaukstas vienas dar
ir man. ir silkei galas
(o tie kas pasigędo apie būūūtį
ziūrėkit
mano silkė rodo krūtį)
O pavadinimo negalima normaliai užrašyti? Jei jau rašai "forever", tai ir "I'll be back" gali užrašyti. O šiaip... iš pradžių atrodo niekalas, o po to išryškėja mintis, kad dvasingi dalykai dabar jau neįdomūs, nuvalkioti, o filosofijos paieškoti galima bet kur, kad ir silkių kibirėlyje. Gal ir nieko mintis.
Man tai keista, kad nieks nevertina, tik pakrizena. Pirmoji serija buvo tik užstalės dainuška, o šis - visai rimtas traktatėlis, sakyčiau. Bent jau pirmosios dvi strofos (ir ritmiškai skaitosi šauniai) ir "ir čia ne aš, o tu mane suėdei / man atrodo". Rimtai. :) Nu tik galą, t.y., uodegą reik nupjaut ir mest pro fortkę.
Būtų tas pats jei parašyčiau:
Ei žiūrėkit valgau bulvę,
Ji man sako: "tik nesmeik".
Bet smeigiu, dedu į burną,
Valgyti juk visgi reik.
Tiesiog rašymas apie nieką.