Gyvenimas iš klavišų sudėtas
Pianino... vienas ant kito, suderinta
Skamba, kaip vėjas, jei trukčioja
Vadinas jau apdulkėjo. Juodieji
Išsprūsta nafta išsilieję, tarsi aksomas
Per didelį vėją susigūžia. Grožis nėra
Visa ko pagrindinė idėja. Kartais
Žvilgteri į dar nesuterštus baltuosius
Ir stebiesi kaip taip galima imt ir
Neklysti, nežiūrėti kas dedas už lango
Kituose, stebėt, tik save. Juk židinio naktį
Nelieka tokių kas nuvysta, jie krenta
Garsais melodingais, traška
Ir dega
Dar nusivelka lietpalčius
Sugrįžę iš pamokų – mokinasi
Grot, juk niekada nevėlu,
Tik manieji pirštai man
Niekada nepakluso...
Kas paneiks mylėjau aš muziką?
Klausa manoji užakus,
Tik arklių kanopas tegirdi
Kaip plakas.
Per klavišus basas...
Spaudau ir žaviuosi,
kaip gyvenimas po
Truputį kapsi.
paiskinkit kodel toks geras eilius tik trim vertinamas. is vis niekad nemaciau daugiau nei trim v ertinant nieko. kaip suprast... negerai,jei niekas nesikeis,galima daryti isvada kad vertinama blogai.
Viskas visada visur kapsi lėtai. Į sakinį - raidės, į poezijos knygą - žodžiai, į gyvenimą - metai. Bet iš esmės svarbiausia yra neskubėti, nei sakiny, nei knygoj, nei gyvenime, nei eilėrašty.