sumintų minčių regimybė

2009 02 15

laikas egzistuoja mūsų išorėje, bet ne viduje
mes esam kaip laikrodžiai
niekad apie tai nepagalvojai?
net byram taip pat
smėliu iš vieno indo i kitą
tik ar turi prasmę tas mūsų byrėjimas?

kaip įprasminti gyvenimą?
ką reikia nuveikti
kad sulaukęs 80 metų galėtum pasidžiaugti
jog tavo gyvenimas buvo prasmingas? (Elen)
 
matyti kaip kituose byra tavo smėlio laikrodis
matyti kaip kitu akyse dėl tavęs gyvena džiaugsmas
ir kaip pats atrodai sau...

niekas nepasakė kaip reikia gyventi
tik taip kaip nori
laikytis savo principų
manau laimei reikia kažko užtikrinto
niekada negali būti tikras tai tiesa
bet turi gyventi tam kad galėtum tikėti
labiausiai savimi dėl ateities
ir kai sėdėsi supamojoje kėdėje labai sena
ir šalia kojų žais tavo anūkai
išgirsi  vėją net jei tas žmogus
kuris visa laika buvo šalia jau nebus taip arti
kaip norėtum
nes mes augame bręstame kintame
tik tam manau kad finale
galėtume pasakyti aš nesuklydau
dauguma žmonių suklysta
ir tampa žuvėdromis
(paukščiais pakibusiais virš okeano draikomais vėjo)
tie kurie neklysta
kregždėmis
(gyvenančiomis namų pakraigėse
čia viskas tam kad saugotų kitų žmonių ramybę)

viskas susieta