senolė Tabu

Užmiršau datas,
Nes raudonu virbu
Į mano gyvenimą įpiešė
Vardą ir užregistravo kaip tabu.
Uždraudė net mastyti...
Septyni metai, gal daugiau,
Be vardo, kuris dabar skamba it malda –
Primena sningantį pavasarių žaismą.
Senelė...
Jos mėlyne dvelkiančios akys –
Gilesnės už plaštakės akimirką.
Susikaupė... tvino.

Tapau mirštančias žuvėdras
Ne todėl, kad jos pasiligojusios,
Bet todėl, jog joms baigės dangus –
Išlėkė už mūsų vaidinamų rolių.

Apkabina, paskui nueina per pievą
Ne senelė, tik mano saulė...
Spingsule vakarop.

Bent ji tada nebuvo uždrausta.