Kodėl per anksti vertė suaugti?

Išsigandęs berniukas,
Kai tėvas kapodamas duris –
Rašo ašaromis laiškus.
Kai bando savo kūnu pridengti
Jos beržais tapusius plaukus
Ir pridengti bent mintimi
Savo gėdingą silpnumą.
Įsiveržia ir talžo kūną,
Kuris padėjo išvysti žvaigždes.

Ar kas išduoda teises kumščiams?
Paliks randus neįžengiamuose sapnuose.

Sniegenos prasiveržia tulpėmis.

Tokiomis naktimis sėdėdavau
Ant kelių susimetęs rankas
Ir delnus panardinęs iki alkūnių ašarose.
Ar kada nors jautėte visa ugnimi
Plieskiantį į veidą neapykantos jausmą?
Jis niokoja ir negerbia –
Žmogus, kurį rodos turėčiau mylėti.

Kai pabundu naktimis – po jo mirties.
Vėl laukiu beldimo į neužbaigtą namą –
Vaikystės.

                  Kodėl per anksti vertė suaugti?