2009 01 18
Pabudau, nusivaliau miegą
Į pižamos kišenę /virš pilvo/
Nosimi kliudžiau popieriaus
Suktinę paikai nusišypsojau,
Tačiau čia /nieko nelegalaus/.
Parašytas trumpas brūkšnys
Lūpų dažais, kažkoks kodas,
Nes toliau dėmė, kaip pižama
Su žirniukais /kaip Dievą myliu
Toks pats/ kaip visad pabaiga
Pasiveja rašteliais – visad
Bijo pažvelgt į akis.
Po pjūvio ištrunka širdis
Vienintelė, kurios nematei,
O aš laukiau kol su manim
Kalbėdama pagaliau atsimerksi,
Nes aš mirtininkas –
Tavo tylos celėje, paukšti.