Išnykau

Išnykau...
Ant balto popieriaus seniai jau pranyko tie žodžiai
Pamiršau, ar kada aš tariau žodį myliu...
Ketinau, žinau, tikrai, kad norėjau
Jį ištarti vienam, tik vienam to vertam.

Netikiu,
Juk pranyko išnyko
Praeitis kaip banga
Išsiliejo į krantą ir smėlis sugėrė
O kas liko, kaip lašas
Atgal
Į dugną tolyn nuriedėjo...

Ji kaip ašara -
Ir sūri, ir tyra,
Ji lengva,
Nors kai teka –
Sunki lavina.
Aš gerbiu ją -
Ji mano dalis,
Išdidi, pasipūtus,
Bet begalo jautri.
Praeitis,
Tokiais žodžiais ją reikia vadinti,
Nešaukti -
Šaukimu jos išbudint
jau seniai prarasta paskutinė viltis,
Tik ramiai ją pašauki
Ir ranką ištieski -
Ji ateis ir lydės -
Ji tavoji dalis.

2009 m. vasaris 4 d.