Šeši dievai

Užuolaida ant lango. Aklinai.
O čia net valandos pajuodo.
Vazonas be vandens... Gėlė... Jinai
Lyg aš bevystanti ant gruodo.

O gatvėj juokas, šypsenos laisvai
Ir šitiek saulės, oro gryno.
Pagirdę liūdesiu šeši dievai
Šešiom spynom duris rakino.

Išmėtė jie, išbarstė tuos raktus
Kiemelyje į žalią žolę.
Aš pirmąkart mačiau dievus piktus,
Nors netikėjau tuo lig šiolei.

Gėlė jau miršta. Aš prie jos, šalia.
Vandens... Nors lašą... Gal užtektų.
Jau vasara. Žolė tokia žalia,
O aš dairausi, ieškau raktų.