Jei leistum

Jei leistum man dar bent akimirka vieną,
Pasilikti čia ant stataus šlaito,
Jei leistum man pagyventi dar bent dieną,
Aš neieškočiau to paskutinio laipto...

Jei leistum dar kartą įkvėpti,
Pajusti tą orą gyvybės gaiviausią,
Aš kaip paukštis sparnus drįsčiau išskėsti
Ir meilę visiem neščiau tyriausia...

Jei leistum dar bent kartą pažvelgti į mylinčias akis,
Dar bent kartą pasidžiaugti saulę,
Aš atiduočiau tau visas savo mintis
Ir panaikinčiau iš savo gyvenimo skaudžiausią apgaulę....

Jei leistum dar karta atmerkti savo rudas akis,
Aš išmokyčiau priešą pamilti,
Aš nelaukčiau kol kas pirmą žodį pasakys
Ir teikčiau žmonėms viltį...

Jei leistum man dar kartą gyventi,
Aš nieko daugiau nebeprašyčiau
Ir nebijočiau aš pasenti,
Jei tik mylimojo akis greta matyčiau...

Jei leistum dar bent kartą, vienintelį kartą,
Pakilti svajonių sparnais virš debesų,
Aš pasmerkčiau mylimojo žvilgsnį šaltą
Ir pasakyčiau kaip karštai jį myliu...

Jei leistum pajusti gyvenimą iš naujo,
Neleisčiau daugiau niekam liūdėti.
Neatimk, Dieve, iš manęs paskutinio kraujo,
Aš tik noriu iš naujo gyvenimu tikėti...

O, Dieve, leiski dar bent kartą
Apglėbti pasaulį karštai
Ištarti paskutinį kart jo vardą
Ir tik tada numirti lėtai...