Gyvent norėjau aš, bet negalėjau
Suprast, kodėl gi taip yra
Nors nekentėjau, bet bet ir laimės neturėjau,
O gal tai ir yra mana kančia?
Nebegalėjau aš žmonių pakęsti,
Tų šnibždesių tylių, šlykščių jų apkalbų,
Tų žvilgsnių, smerkiančiai smalsių,
Nes jei esi kitoks, tu - brokas, tave reik išmesti.