kareivėlis našlaitėlis

Jis eidamas mėgo tyliai niūniuoti
Melodiją gimusią, pirmosios aušros
Dairėsi kartais lyg būtų paklydęs
Lopšinėm nemigdo našlaičių namuos

Konfuzijos daužomas diena dienon
Gyvena nežinant, be skundų ir pykčio
Belaisvio istorija karo bespalvio
Pagerbta žuvusio, aidinčiom salvėm

Įsakymas vykdomas nėr kelio atgal
Prarasti gyvybę – negimus - baimės nėra
Dievas lydėjo žengiu su malda
Kulkai sužeidus, palaima! džiaugiuos

Liejantis kraujui dar priešą žudau
Kovot iki galo priesaika tokią daviau
Su šypsena klumpa bebaimis karys
Į klausymus mano mirtis atsakys