Tojoj žemėj įrašomas ir tavo vardas,
Ir mano, bei visų kitų.
Ir ta tavo veido simetrija tarp gležnų šaknų...
Ten kur balti krūmokšniai žydi
Tu palieki nuoskaudas dažnas,
Nusivilimus ir viltis savas.
Tai žemei priklauso ir šypsena tava.
Ir nesvarbu, kur tu ją vartoji - kieme ar name.
Baigdama dar pridursiu:
Dulke buvai ir dulke pavirsi,
Iš žemės kylai, žeme ir liksi