Limpančiom akim skalbiu
Trūkinėjančią jūrą, kurioje
Akmenys it žuvys blykčioja
Audrų stulpais... aš
Stoviu įsibridęa į sapną
Ir mintimis renku negęstančius
Vaškinius obuolius.
Apsidairau. Viskas kas netikra
Atspausdinama į mažas knygutes,
Kurios suslapusiais lapais
Sukabintos ant virvučų...
Pegeltusiais pirštais.
Labai nuostabu, gaila, kad aš tokia labai neimli technologijoms, įsidėčiau į mėgstamiausius, bet kažkur vienas svarbus varžtas pradingo, tad kiek besistengčiau, neįkertu sistemos labirintų vindių:D
Akių vokais skalbiu, arba, kaip originale parašyta- limpančiom akim sklabiu:D pati nuostabiauisa eilutė:D iš tiesų, įsivaizduokime, kad mes verkiame, mirksinčios kays, nuo ašarų sūrumo limpa, tad gauname limpančias akis, o skalbiame, tai bandome net ir pro ašaras viską pamatyti giedrai, bandome išbalinti vaizdą, tad gaunasi, kad- išskalbti:D
PO to seka- trūkinėjančią jūrą... Na, aš interpretuoju savo posmegeninių liaukų, pilkosios masės ir šiaip smegeninių ląstelių (vou, aš jų turiu)dėka tai, kaip tą pavandenijusį vaizdą.
Akmenys it žuvys blykčioja
Audrų stulpais- ar pastebėjote, kad kai ašara tavoje aky, joje žaidžia saulės spinduliai, pamatai pasauly tokį, kokį mato kokios žuvys vandeny, viskas mirga, juda, viskas taip audringa. Tai kad jau tikrai, kad audrų stulpai:)
įbridęs sapne- lyg visa tai būtų košmaras, persipynęs su uogų ir šokolado skoniais:D kažkaip man tai labai vasariška
vaškiniai obuoliai- man primena vaikystės lėlę, su kuria miegodavau, jos akys iššokusios būdavo, tokios nudažytos, glotnios, it vaškinės:)
o knygutės, ant virvučių, man primena vaizdą iš maerikietiškų filmų- stogas, skalbiniai, tik šį kartą, daug knygučių, bešviečianti saulė, daug šnariasio, saulė:D kuri net apakina:D pagelte pirštai arba senatvę, kuri yra palikimas viso gyvenimo, sugulusio lapuose, kurie džiūsta nuo ašarų, to ilgesio, tų būtų jausmų.... arba rūkaliaus pirštai:D bet gal vertėtų šį kartą pabūti lyriškesnei:D
gal kam pasirodys šis mano komentaras sausas, prastas, moksliškas ar nereikalingas, bet tiesiog norėjau parodyti, ką man tai primena... ačiū už dar vianą nuostabų kūrinį:) praskaidrino vakarą:)