rašyk.lt: Kūriniai / Laukinė Piliakalnio Radasta / Senoliui ir akmeniui (juodraštis)

Akmenie, akmenėli,
po galva senolio,
Anapus šviečiančio
Viešpaties soduos
vasaros amžinosios.
Po kelionės laiku
senam pilkapyne,
po kovų pievoj
lyg su pagalve...

Akmenie, akmenėli,
dausoj žydįs
akių šviesa ir ramybe,
kur grostos taika.
Senolis nusviesti
netroškęs tavęs
į artimą savo,
į gyvulį, žvėrį
ar paukštį...
Saugojo,
mylėjo,
godojo.

Akmenie, akmenėli,
ilsėkis ramybėj ir tu
vynmedžių rojuj...

Laimingas senolis
šviesoj be aklumo
ir niršto...

2009

Blogas komentaras Rodyti?

2009-01-26 21:30

Arbatinukas Vėl

žavus? dvasingas? nežinau tokio žodžio, kuris apibūdintų jį. man šitas eilėraštis panašus į plonytę rūko liniją horizonte švintant. arba į rasotą žolę prieš šimtą metų, kai rasa dar buvo tyra ir skaidri.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-01-26 18:04

Čia ne Aš

Akmenie, akmenėli, tu toks kantrus;) kad iškęsi ir "rašyko" replikas. Labai patiko.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-01-26 17:47

Ati

ne mano stiliaus, bet..man patiko, nežinau net kodėl ir patiko netgi labai. tik ta vieta Senolis nusviesti
netroškęs tavęs
į artimą savo,
į gyvulį, žvėrį
ar paukštį...
Saugojo,
mylėjo,
godojo..., pajauta lyg ir pereina į didaktiką, užsičiuopia dirbtinumas. nežinau, kažkas joje ne taip, netinka man prie viso kito:)))

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2009-01-26 13:50