Klasika

Desperatiškai eilutes i posmus sudėsi,
Savo skausmą ir meilės jausmą i eiles
Išliesi, o kažkas iš požėmių naujų šauks,
Kad visa tai nuvalkiota ir banalu.

Žodžiai gal vis tie patys, bet naujai kito
Žmogaus išreikšti, negi Meile, Jausmą ir
Skausmą kitu vardu jau vadini?

Nuo senų laikų, kai dar buvai negimęs tu,
Žmonės subtiliai jautė grožį  paprastu šių
Eilių ir Klasika nebuvo banalu.

Kol  žmogus savo sielos kalbą girdės, jausmų
Empatiškas šauksmas skambės ir visą tai į
Eiles sudės tol Klasika gyvenime  šiame
Neišblės, ir link tavo ledinės  širdies be 
Dirbtinių metaforų atskubės.