elgeta

Jo akyse nebėra gyvybės,
Jos pilkos šaltos – mirusios .
Jis nebeturi savyje tvirtybės,
Ji viltys jau senai palikusios.

Jis gyvena šia diena,
Ir nežino ar rytoj pabus...
Vaikšto šmėkla ši viena,
Laukia žmonės kol ji grius...

šis pasaulis toks beširdis,
Tavo pilkumui vietos čia nėra
”Dink iš čia” aidai tik girdis
šmėkla jaučias vieniša...

”Paaukoki man švelnumo,
Meilės, gėrio - ne pinigų.
Suteikite jūs man tvirtumo,
Kad išvengčiau aš ligų. ”

Suvirpėjo šmėklos lupos,
Akyse sužibo žiburys.
Bet praeiviai nuo jo vis sukos
Ir kartojo - ”jis kvailys”.

Iš akių dingo paskutine viltis
Ir vėl jos tapo pilkos, šaltos.
Tuščios, tamsios kaip naktis,
O rankos baltos baltos...