Mirties glėbyje

Tavo akyse nuskendo saulė,
Skaistų žvilgsnį pavogė naktis
Ir rausvai liepsnojančias lūpas,
Pabučiavusi užgesino mirtis ...

    Dabar tu ne tarp mūsų,
    Dabar nebeviena,
    Daugiau neteks tau verkti,
    Užmigus mirties glėbyje ...

    Tad ištiesk rankas ir skrisk į dangų
    Su angelais!
    Nebijok jau nieko meile mano,
    Kentėti tau daugiau nereiks!
    Išnykęs skausmas nebevargins,
    Daugiau niekada tavęs,
    Miegok saldžiai akis užmerkus,
    Mirties glėbyje!

Tavo švelnią šypseną sukaustė ledas
Ir įkalino išbalusiam veide,
Kuris toks šaltas ir nekaltas,
Kaip ir peilis perrėžęs venas ...

Tavo gležnas rankas nudažė kraujas,
Jis tarsi purvas ant balto sniego
Paslėpęs nežemišką tyrumą,
Kurio neišvys daugiau jau niekas ...