Švelnus Šventosios Dvasios šnabždesys
ir mano siela vėl pražys
pasitikėjimo ugnim užlies
pripildys gilumą širdies.
esi Gyvenimo versmė,
o sielų Mylimasis
meilės ašarom apkabinsiu
prie Tavo širdies prisiglausiu.
lyg erškėčių spyglių suvirpinta siela
brendu ir maldoj noriu būt nors
mažu ir menku Tavo širdies grumsteliu.