valtelė rūke

Ežere tyvuliuoja vanduo,
O jame atsispindi mėnuo,
Lyg sapne užkerėta plaukia
Valtis, paskendus rūke..

Aplinka spinduliuoja ramybę,
O širdy pas mane – nežinomybė:
Valtį kas irkluoja rūke?
Gal tai tas, ką regėjau sapne?

Bet deja, nelauktai, netikėtai
Rūkas dingo. Bet valtelė dar čia,
Plūduriuoja nakčia,
O joj šmėkla, paklydus laike...

Aš lekiu atgalios, atgalios..
Šaukiu: vėjau pabūk mano žirgu!
Juk dabar nelauktai, netikėtai,
Mano tiltas tikėjomo grius..

Atsivers praraja man po kojom,
Gal baisiau-aš pranyksiu rūke,
Nematys mano akys šviesos,
Tik keistą ramybę jos spinduliuos...

Tik nenoriu paklysti laike,
Kad nereiktų irtis rūke valtele,
Bei klaidaint nelaimingus
Ir kurstyt viltis jų tuščias.