sako šunys nepamena savo sapnų
tik loja sprangiai susiraitę kojūgaly
panašiai ir mes būna spėriai verčiam
kalnus prie peleninių po to svaidom
šukes kaip tam filme su trombonais
tu vis puoli praeičių dirvožemin trauki
slieką po slieko už nevykėlius ir
pirmininkaujančius kol ištinka begalybė
kol nebėra ką laužyti nebent save
kaip ten Rygoj moze?