Susikeist algom seimūnas man pasiūlė,
Sako, pagyvenkim pradžiai taip metus.
Nudžiugau: paliksiu savąją pašiūrę
Ir ant stalo kąsnis šeimai bus gardus.
Nerūpės, kad vėl duonelė tiek pabrango,
Centų niekada skaičiuoti nereikės.
Aš rinkimuose už jį iškelsiu ranką,
Argi gaila žmogui storesnės riekės?
Nusipirksiu žemės. Aišku, ne hektarą.
Rūmai švies iš tolo, ne kukli troba.
Ežeras prieš langus... Taip visi juk daro!
... Tai tik sapnas buvo. Bet naktis trumpa.