Taip sako:
- Mirė.
O akys mato,
Kad žvaigždė maža.
Gi iš tiesų,
Meluoja jie -
Į esmę įsikibusi Tiesa,
Esybei randa natūralią būtį.
Tu nemirei.
BUVAI,
ESI ir
BŪSI visada.
Matau,
Kaip rankos gyvos vaikšto,
Paglosto kaktą,
Galvą pirštais iššukuoja...
Visi keliai
to delno
- į mane!
Apglosto,
supa,
palinguoja
Nuo lopšio iki melo,
Kad nėra,
Kad mirė...
O iš tiesų -
Iš čia ateina būt Tėvynė
Ir motinų paveikslais
Vaikšto akyse.
-----------------------------