2009 01 12
Pravertos langinės,
Kai vasara sirpsta
Vėju... pasireiškia
Užsibrėžtų tikslų
Įgyvendinimas...
Užmaskavau mintis
Savojo kūno dirbtuvei.
Vienkartinė žvaigždė –
Deganti dangaus prieigose
Laukiasi aušros nubudimo.
Jau draskomi žmonių
Nubudimai ir ruošiamasi
Nesibaigiančiai glamonei.
Aš priėjęs pasakysiu,
Jog lauksiu taip ilgai,
Kiek reiks, tik nepamiršk
Jau baigias ledynai...
Aš prinokinsiu laukų
Muziką ir užsėsiu tavąją
Klausą nereginčiom
Medžių dejonėm...
Pasiekiančiom pirštų galiukais
Smegenų tolius. Trumpais
Potepiais sukursiu saulės kaitrą.
Ir stengsiuosi nenuvilti
Su per daug apskrudusiu
Obuolių raudoniu...
Aš tam, nes
Lauksiu...
Užsidengęs akis
Žaliais - skaidriais popierėliais
Stoviu balto stogo
Atvirume
Ir delnais reguliuoju eismą...
Kaliausė – kelrodis
Stabas paukščiams.