apie varvantį stogą

Ant kalno Moišė baraką 
pastatė su ūkiniu priestatu
Kas, kaip ten gyveno?
keturi komunarai, šykščią
draugo ašarą braukė perpus
su rausvu krupniku aušrą
sutikdavo, gal koks ministras
lietuvninkas, pakeliui į namus
iš prezidentūros, aplankydavo
rūtom kaišytą tautišką sesę.
vėliau įsitaisė romai, kooperatyvas,
technikos ir buities prekės.

Dabar vėl barakai
- renovuoti, ūkinio priestato
vietoje gipso kartono ir
Stiklo stebuklas, nors
lipant laiptais po plastiku
ir kiliminėm dangom
lentos ir skundžias ir barasi

Sniegui aptirpus nuo lubų
pradėjo varvėt ilgesys
gailiai salsvas papt papt
per širdį, nežinau –
ar stogdengį kviesti
ar
papt – turiu širdį
papt – ilgesį gailiai salsvą
užsispyrusi varvinu