***

Mūsų suokalbis tęsės per naktį
Kaip sakei atsigręši ketvirtą
Kartą – kertant tave ar valdovę.
Akyses mano sniegenos tirta

Mūsų šachmatų partijai
Stingdant išėjimų teisingų
Praskirtą tiesą aplenkiant, -
Renkantis taiklų palinkimą
Į rankose tykančią vėsą.

Mūsų suokalbis tąkart užslinko
Į seklumos netikėtos užmintą
Uostą taip nevalingai iškritusį
Iš tuštumos ir speigų nutrintą.

Jis įšalo, užklimpo, užbrinko už
Mano žvilgsnio klaidingai teisingo
Nusilenkusio kartą ketvirtą, - kai
Atsimušęs garsas įkrinta
Į vandens alkaną krištolo indą.

Ir stebėjom kaip dienos užstringa
Kalendoriuose, metraščiuos
Tylant mano balso membranoms
Ir dylant į akligatvius pleišto varvekliams.

---
Ir atsigręžei, man nusilenkus
Iki žemės, ir žvilgsnis sustingdė
Gyvastis, kartą ketvirtą
Tavo rankose sniegeną tirpdė.