kažkur toli
labai toli
už jūrų marių devynių
ir už kalnų
kur žingsnis joks nežengtas
--
yra šalis
joje dar nieks nebuvo
ir niekada nebus -
joje nieks neragavo
tuštybės skonio
liežuviu savuoju
joje nėra Mirties
Gyvenimo nėra
bet ta šalis keistoji
ji turi
Dulkę
Skrydį
Sapną
ir Prometėjo dovaną
ji turi
tenai ugnis rusena
šalta
niūri
kaip ledas ji
tamsi
ir nedovanoja šilumos
tenai sustingę viskas
sustingusi tuštybė
sustingęs oras ten
jis dvelkia azotu
skystu
skystuoju Nitrogenium
kurie išdrįso ugnį šią paliesti
paliko jie
paliko jie visi


ŽalvarNis_












