Tau, Mergyte

Basomis po ledinį miestą,
Širdis  - pašėlusi daužos,
Ten toli, už namų horizontą ji regi,
Ir pirmyn tekina vis lekia ir lekia...

- kur bėgi, mergyte? - Klausia praeivis.
- Kur taip skubi? Kodėl tu basa?
Kojos ledinės į žemę susmigo.
Iš lupų mažosios tesklido tyla.

- Sušalsi. – kartoja. - Kur tavo namai?
- Parvesiu pas mamą ir tėtį.
Mergytė pakyla lyg gulbė gražiai,
Negali ilgiau čia sėdėti.

Ji bėga tolyn vis greičiau ir greičiau
Tik savo alsavimą girdi..
Kojytės pamėlo iš šalčio labiau
Ir gruodas kausto jai širdį.

Bet ji nesustoja, keliauja pirmyn,
- Mergyte, laikykis. – jei šaukia.
Tamsa nebegrįžta ir seka artyn,
Tikiuos, horizonte jos laukia.